Lietuvoje Joninių vis dar laukiama, o mūsų mokyklos bendruomenė jas jau atšventė − birželio 14-15 dienomis visi norintys paminėti šią gražią lietuvišką šventę rinkosi į tradicinę vasaros stovyklą. Šiais metais stovykloje ir vėl susitikome su draugais iš lituanistinės „Ryto“ mokyklos. Netrūko ir svečių − prie gausaus mūsų būrio šiais metais prisijungė ir šokių kolektyvo „Baltija“ vadovė Jurga Laurenčikienė, į šokius įtraukusi ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius; Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė Rūta Žičkienė, paruošusi ir vedusi vakarinę programą; ir psichoterapeutė Edita Lemonnier, sekmadienio rytą visus norinčius kvietusi į miško maudynes.
Oras šiais metais lepino, visi susirinkę galėjo mėgautis saulės spinduliais. Šiemet stovykla vyko išskirtinės gamtos apsuptyje − Gålö Havsbad stovyklavietėje. Visus susirinkusius pirmiausia pasveikino mokyklos tarybos pirmininkė Rasa Cikanavičiūtė-Hernandez. Apie šventės reikšmę ir senovės lietuvių tradicijas papasakojo mokytoja Karolina Musteikytė. Tada buvo trumpai pristatyta stovyklos programa ir kūrybinės dirbtuvės − be abejo, visos jos buvo vienaip ar kitaip susijusios su Joninėmis.
Pačius mažiausius kvietėme lipdyti iš molio ir pabandyti susikurti išskirtinį indelį ar dekoraciją su augalų motyvais. Pasinerti į šią veiklą vėliau skubėjo ir vyresni moksleiviai ir tėveliai. Kiek vyresni, 7-12 metų, vaikai kepė žygio duonelę iš vos kelių ingredientų − ši veikla sulaukė bene didžiausio vaikų dėmesio, įdomu buvo ir tešlą maišyti, ir kepti, gardinti įvairiais prieskoniais ir žolelėmis, o labiausiai, žinoma, ragauti. Paaugliai susiskirstė į dvi komandas ir ruošė lietuviškus patiekalus: šaltibarščius ir tinginį. Rezultatas pranoko visus lūkesčius, nes šaltibarščių jau per pietus neliko nė lašo, o tinginys tiesiog tirpte ištirpo. Suaugusius stovyklos dalyvius kvietėme degustuoti skirtingų žolelių arbatas, taip pat pasiklausyti, kuo gi kiekviena žolelė išskirtinė, o išsirinkus tinkamiausią − mokytis austi senovinių juostų. Audėjai į užduotį pažiūrėjo rimtai − darbavosi net ir dirbtuvėms pasibaigus.
Po pietų vaikai ir tėveliai smagiai sukosi šokių ritmu, o vėliau galėjo išbandyti savo jėgas įvairiose estafetėse, kurias lydėjo daug džiaugsmingų emocijų. Iki vakaro visi skubėjo nusipinti vainikus, kartu puošėme ir Kupolės vartus. Vakare švęsti pradėjome rituališkai nusiplaudami rankas ir pereidami vartus. Tada visų laukė sutartinės, dainos, žaidimai ir burtai. Vaikai leidosi ir į paparčio žiedo paiešką − geriems ieškotojams tai ilgai netruko. Turėjome progą atsisveikinti su nemaloniomis mintimis, lydėjusiomis praėjusiais metais, ir išrašę jas ant lapelių sudeginome lauže. Vakarinė programa baigėsi prie jūros, kur visi plukdė vainikus ir mėgavosi vakaro ramybe.
Sekmadienio rytą būrelis ankstyviausiųjų keliavo į miško maudynes, vedamas Editos Lemonnier. Tai buvo išskirtinis potyris ir kitoks buvimas gamtoje. Stovyklą tradiciškai baigėme bendrais pusryčiais, kuriais vaišino mokykla − mėgavomės gražiais vaizdais ir bendryste.
Dėkojame visiems buvusiems kartu, kūrusiems šventę, prisidėjusiems prie veiklų ir programos ruošimo, visiems visiems dalyviams! Buvo nuostabus ir magijos pilnas savaitgalis!
