Paskutinį vasaros savaitgalį prieš naujus mokslo metus praleidome keliaudami po etnografinius Lieuvos regionus. Į stovyklą susirinko ne tik mūsų mokyklos, bet ir draugų − „Ryto‟ mokyklos − vaikai, tėveliai ir mokytojai, o prie gausaus būrio šiais metais prisijungė ir lietuvių bendruomenės nariai iš Mjölby komunos. Tad mūsų būrys kasmet didėja, o kartu gimsta patys gražiausi dalykai!
Stovyklą tradiciškai atidarėme giedodami Tautišką giesmę ir iškeldami Lietuvos ir mokyklų vėliavas. Pasiskirstę į komandas dalyviai skubėjo į regionų stoteles, kuriose laukė smagios užduotys: Aukštaitijoje komandos kūrė aukštaitiškais rūbais pasidabinusias lėles, degustavo koldūnus ir blynus, Žemaitijoje gamino cibulynę, o bendrinės lietuvių kalbos gimtinėje − Suvalkijoje − sudarinėjo įvairius su regionu susijusius žodžius. Dzūkijoje komandas su daina pasitiko mokytojos Diana ir Audronė, vėliau visų laukė išskirtiniai dzūkiški šokiai ir žaidimai, žinoma būta ir grybų! Mažojoje Lietuvoje mokytojos Karolina ir Irma visus supažindino su išskirtinėmis regiono kalbinėmis ypatybėmis ir suorganiavo ypatingą žvejybą.
Iš arčiau susipažinę su regionais, skubėjome prie bendro pietų stalo ragauti šaltibarščių. Kavos pertraukėlės hitu tapo mokytojos Aidos iš „Ryto‟ mokyklos gamintas Medutis. Vaikų laukė ne tik žinias įtvirtinusi vakaro viktorina, bet ir tradicija tapusi ir šiais metais nemažai jėgų pareikalavusi lobio paieška. Rytą anksčiausiai prabudę stovyklautojai galėjo pradėti žygiuodami stovyklavietės apylinkėse, o vėliau pasistiprinti taip pat tradicine tapusia rytine koše. Pasistiprinę „Vijurko‟ šokėjai net spėjo atidaryti naująjį sezoną po vasaros atostogų.
Tikime, kad visiems pakako įspūdžių, kad sužinojote ką nors naujo, susitikote su senais ir susipažinote su naujais draugais. Dėkojame visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie stovyklos tęstinumo − be jūsų nebūtų tokių gražių, prasmingų ir smagių susitikimų!
